30-metis Šiaulių gynėjas Ernestas Pilypas ne tik pats žaidžia aikštėje, bet ir padeda jauniems futbolininkams individualiai tapti geresniais žaidėjais. Be Lietuvos futbolo, Ernestas pasakojo ir apie užsienio epizodus savo karjeroje!
Esate iš Šiaulių. Kaip atrodo dabartinis jaunimo futbolas Šiauliuose lyginant su tuo, kada prasidėjo jūsų karjera?
Iš esmės sunku palyginti, nes tuo metu buvo savotiška piramidė, pradžioje turėjai patekti į dublerių komandą, o tuomet gerai pasirodęs gaudavai šansą treniruotis ir su pirma FC Šiauliai komanda. Buvo žymiai didesnė konkurencija, pirmoje komandoje daug patyrusių žaidėjų, užsieniečių, bet tuo pačiu buvo ir didesnis stimulas siekti tikslo, visada turėdavai įrodinėti tiek aikštėje tiek už aikštės ribų. Ir tada ir dabar buvo daug gabaus jaunimo tad dabartiniam jaunimui palinkėčiau įdėti daugiau darbo ir neatsipalaiduoti.
A Lygos komandose dominuoja užsieniečiai. Kaip jums atrodo, kodėl jauni lietuviai (neskaitant „Riterių“) negauna daug šansų?
Greičiausiai viskas yra dėl rezultato, kurio reikia čia ir dabar. Tačiau jei jaunas žaidėjas yra tikrai aukšto lygio, jis bet kokiu atveju gaus savo šansą, tad galime daryti išvadą, kad kol kas jaunimui sunku konkuruoti su aukštesnio lygio užsieniečiais.
Turint 23 m. jūs buvote išvykęs į Vokietiją, žaidėjot Neubranderburgo klube. Manau, kad futbolas nebuvo ten jūsų vienintelis darbas?
Tuo metu išvykau, nes buvau praleidęs perėjimų langą Lietuvoje ir tai buvo vienintėlis variantas kur galėjau būti priregistruotas ir gauti žaidybinės praktikos. Tad tuos kelis mėnesiu tik treniravausi ir žaidžiau.
Lyginant su Lietuvos A Lyga, su buvusiu Šiaulių FC, kaip atrodė futbolo ir organizacijų lygis Vokietijos žemesnėse lygose?
Tie metai kai palikau Šiaulius ir išvykau ieškoti laimės svetur buvo permainingi ir įdomūs, daug keliavau, daug pamačiau, buvau ne vienoje peržiūroje, tad turėjau tikrai gerą galimybę įvertinti organizacijų lygį. Priklausomai nuo regiono ir komandos biudžeto sąlygos buvo įvairios, bet ne prastesnės, o dažnai ir geresnės nei turi A lygos komandos. Pradedant nuo stadionų, treniruočių aikščių ir baigiant paprastais buitiniais dalykais – viskuo pasirūpinta.
Kalbant toliau apie jūsų legionieriaus karjerą – kaip pateikėte į Lenkiją, į Stal Rzeszów komandą?
Tuo metu žaidžiau FK Kauno Žalgiris ir pasibaigus sezonui agentas užsiminė, kad yra ambicinga komanda Lenkijoje su geromis sąlygomis ir siekianti patekti į aukštesnę lygą, tad nuvykau tarpsezonio metu ir likau iki sezono galo.
Lenkijoje esate buvęs tikai keletus mėnesius, bet kaip jums patiko laikas ten?
Laikas ten buvo ištieks puikus, gera komanda, puikios treniruočių sąlygos, gaila tik, kad rezultatai nedžiugino vis neradome savo žaidimo, barstėme taškus ir nepavyko laimėti lygos. Taip pat verta paminėti komandos fanus – jie tikrai nuostabus, pasigendu šito Lietuvoje.
Su kuo turėjote geriausią kontaktą Stal komandoje? Turite kažkokių pažįstamų iš Lenkijos iki šiandien?
Daugiausiai bendravau su ukrainiečiu Oleh Kvych, su kuriuo kartu gyvenome ir su vartininku Adam Wasiluk, su juo ir dabar kartas nuo karto bendraujame.
Kodėl jūsų avantiūra su Stal buvo tik trumpa?
Važiavau ten su tikslu, kad komanda pakils į aukštesnę lygą, tačiau nepasisekus nusprendžiau ten nelikti.
Kurioje lygoje Lietuvoj žaistų Stal iš „jūsų laikų“?
Manau galėtų varžytis A lygoje.
Kuriame klube savo karjeroje jautėtės geriausiai?
Kauno Žalgiryje, asmeniškai buvo gan neblogas sezonas, nors tuo metu komanda rezultatų ir nerodė, tačiau neturėjau jokių traumų ir žaidžiau daug.
Dabar ta yra visiškai kita komanda, su perspektyvomis ateičiai. Ar manote, jog jie gali būti kaip seniau Kauno FBK?
Smagu matyti, kaip dirba Kauno Žalgirio organizacija ir kaip jie auga kiekvienais metais kokybės prasme. Tikiuosi nesustos ir pranoks Kauno FBK.
Koks yra Šiaulių tikslas šiemet?
Žiūrint į dabartinę situaciją, tikslas yra pirmiausia patekti į 8 ir aišku nenukristi žemiau nei buvome praeitais metais.
Idealus gynėjas – ko jam reikia aikštelė?
Gero žaidimo 1 prieš 1, žaidimo skaitymo, greičio, technikos, aikštės matymo, galėčiau vardinti ir dar daugiau, nes reikia begalės komponentų, šiais laikais žaidėjai privalo būti universalūs, nesvarbu kurioje pozicijoje žaidi – tau reikia visko, jei nori būti aukšto lygio žaidėjas.
Jūsų FB mačiau, kad turite savo projektą. Papasakokite truputį apie šį temą.
Su kolega Dariu Jankausku įkūrėme Futbolo Pro – tai individualios treniruotės norintiems tobulinti savo įgūdžius. Šiais laikais jei nori būti geras žaidėjas, neužtenka dirbti tik treniruotėse su komanda, būtina daug treniruotis papildomai, o svarbiausia tai daryti kryptingai, tad mes norime duoti kitiems tai, ko patys neturėjome kai augome kaip žaidėjai. Tikimės, kad taip prisidėsime prie Lietuvos futbolo lygio kėlimo, kuo žaidėjas bus stipresnis individualiai, tuo jam lengviau bus prisitaikyti aikštėje prie bet kokio varžovo.
Kokia jūsų nuomone Lietuvos futbolo ateitis? Kur reikia daugiausiai darbo?
Ateitis šviesi, tik klausimas kada ji ateis. Pirmiausia reikia daug darbo įdėti ruošiant trenerius, kai turėsime pakankamą bazę kompetetingų trenerių, tada ir užauginsime gerus žaidėjus. Taip pat reikia kuo daugiau bazių, ypač uždarų maniežų, kad galėtumėme visus metus treniruotis įprastai, o ne žaisti mokyklų salėse.
Jūsų planai ateityje?
Toliau vystyti savo projektą ir taip prisidėti prie Lietuvos futbolo gerinimo, įnešti kuo daugiau naujovių ir technologijų, kad neatsiliktume nuo didžiųjų futbolo šalių treniravimo prasme, viskas greitai keičiasi ir mes privalome eiti koja kojon su naujausiais treniravo metodais ir technologijomis. Na o kaip žaidėjas, tai didelių planų neturiu, gal dar sezoną kitą pažaisti pirmoje lygoje.
Nuotr. FA „Šiauliai“
