Ernestas Pilypas per daugelį metų matė ir geresnių, ir blogesnių Šiaulių futbolo akimirkų. Jis prisimena laikus, kai komanda Europos taurėse žaidė su Krokuvos „Wisla“. Tada, žlugus FC „Šiauliai“, jis su kolegomis pristatė FA „Šiauliai“ A lyga, grąžindamas miestui deramą vietą Lietuvos futbolo žemėlapyje. Neseniai graži kelionė baigėsi.
Mūsų išsamaus pokalbio tema buvo visa Ernesto karjera. Neslepiu, kad daugiausia dėmesio skyrėme Lietuvai ir Šiauliams – apie tai, kas pavyko, o kas ne. Apie Kauną, Pakruojį, Vokietiją, Lenkiją ir kitus etapus (Šiek tiek daugiau apie kitus klubus sužinosite 2020 m. interviu: ČIA) būtų prireikę antros pokalbio dalies, o klausimų turbūt vis tiek būčiau turėjęs daug daugiau. Taigi liekame prie Šiaulių – nes kiekvienas Lietuvos miestas nusipelno tokio futbolininko kaip Ernestas, vietinės legendos.
Rafalas Kobza („Bałtycki futbol“): Nežinau, ką tiksliai pasakyti futbolininkams jų karjeros pabaigos proga. Kai kuriems tai liūdna diena, bet tavo atveju, manau, tai apgalvotas sprendimas. Kaip jautiesi žinodamas, kad nebeesi profesionalus futbolininkas?
Ernestas Pilypas: Taip, sprendimas buvo apgalvotas ir ta mintis sukosi 2023 sezonui pasiekus pusiaukėlę. Kadangi įvairiomis veiklomis užssimu nuo 2019 metų ir tai nebuvo priverstinis karjeros baigimas dėl traumų ar sveikatos problemų, tad jausmas buvo savotiškas, ir šiek tiek liūdną, bet ir tuo pačiu jutau, kad energiją noriu skirti kitoms savo veikloms, ypač atsižvelgiant į tai, kad didelių kalnų karjeros prasme jau nebenuversčiau atsižvelgiant į amžių Na o dabar jaučiuosi gerai, aišku užplūsta emocijos stebint buvusius komandos draugus ruošiantis sezonui, na ir dabar jau startavus A lygai, bet, kad ir kaip bebūtų supranti, kad viskas turi savo pradžią ir pabaigą.
Šiaulių FA vasarą žais Eurotaurėse. Ar nekilo mintis palaukti dar metus ir dar kartą paragauti tarptautinių varžybų skonio, net jei tektų sėdėti ant suolo?
Neslėpsiu, artėjant sezono pabaigai ir jam pasibaigus, šitas klausimas turbūt dažniausiai sukosi galvoje, bet tuo pačiu supratau, kad renkantis vis dar žaisti, kitus svarbius dalykus nustumčiau į šoną ir atidečiau dar vieniems metams, kažką teko aukoti ir šikart tai buvo profesionalaus futbolininko karjera.
Mūsų 2020 m. interviu sakei: „Kaip žaidėjas, tai didelių planų neturiu, gal dar sezoną kitą pažaisti Pirmoje Lygoje“. Tu daug geriau įgyvendinai savo planą, nes žaidei ir A lygoje. Kas tau padėjo rasti motyvacijos kitiems žaidimo metams?
Apetitas auga bevalgant. Visada patikdavo varžytis (patinka ir iki šiol), fizinės kondicijos buvo geros, jokių rimtesnių traumų, tad ir tas noras niekur nedingo. Plius ir komandos ambicijos didėjo, tuo galėjome įsitiklinti ir stebint komandos komplektaciją. Dar žaidžiant I lygoje visad pagalvodavau, kad gal visai smagu būtų pažaisti A lygoje, kas galiausiai ir įvyko, taip nuo tų 2020 ir praėjo 4 sezonai.
Po Šiaulių FA pergalės I lygoje sakei: „Sugrįžimas į A lygą – pergalė visam Šiaulių sportui„. Ar tai buvo svarbiausias momentas Tavo karjeroje?
Neslėpsiu, buvo liūdna matyti, kad Šiauliai neturi komandos A lygoje nuo 2016 metų, tad sugrįžimas į A lygą tikrai buvo pergalė visam Šiaulių sportui. Šiauliai turi visas sąlygas turėti profesionalią komandą besivaržančią aukščiausiame šalies divizione, ko tikrai reikia norint ugdyti jaunimą, jie turi matyti pavyzdį esanti arti jų, be to sportas plačiaja prasme sprendžia daug ne tik judėjimo bei aktyvumo problemų, bet ir žalingų įpročių, emocinių ir psichologinių problemų. Dėl svarbiausio momento – turbūt gal visa seka svarbiausią, patekimas į A lygą ir praeitų metų bronzos medaliai, bei iškovota vieta Eurotaurėse.
Futbolą pradėjai žaisti buvusio FC „Šiauliai“ akademijoje, nuo pat pradžių buvai susijęs su miesto futbolu. Kuo tave patraukė futbolas? Kodėl toks pasirinkimas treniruoti futbolą sulaukus 9 metų?
Iki futbolo važinėjau BMX dviračiais ir mama pasiūlė išbandyti futbolą, nuėjau į pirmą treniruotę ir nuo to laiko nebuvo kilę klausimų ką čia veikti dar. Visada norėdavau konkuruoti ir laimėti, o futbalas šią galimybę suteikė.
Nuėjai visą kelią – nuo akademijos iki pirmosios komandos. Kaip dabar atrodo hierarchija? Ar dabartinis klubas labai skiriasi nuo to, koks buvo anksčiau? Ar jaunimui dabar lengviau?
Labai sunku lyginti, kas buvo tada kai aš augau ir kaip yra dabar. Bet asmeniškai atrodo, kad mano laiku buvo viskas sunkiau, daugiau vyriškos kovos, niekam nebuvo įdomu kaip tu jautiesi, tiesiog norėdavai pakliūti į pirmą komandą ir sukandęs dantis dirbdavai savo darbą ir tikėdavaisi šanso. Dabar atrodo, kad pirmiausia jaunimas nori šiltos vietos ir va tada jau bus pasiruošę bus dėti visas pastangas ir stengtis Nesakau, kad vienas ar kitas variantas geresnis ar lengvesnis, gal labiau norėčiau atkreipti jaunų žaidėjų dėmesį ir juos paskatinti siekti savo tikslų ne tik žodžiais, bet ir veiksmais.
Kai Šiaulių FA žaidė I Lygoje, jūsų komanda buvo sudaryta iš labai jaunų žaidėjų ir kelių, pavadinkime, „veteranų“. Ar ši kombinacija buvo jūsų sėkmės raktas?
Gavosi gera kombinaciją – išalkęs jaunimasas ir vyresni, patirties turintys žaidėjai. Turbūt apskritai galėtumėme išvysti visokius variantus, tiek ir komandą sudarytą vien iš jaunimo, kuri kažką pasiekia, tiek ir iš patyrusių žaidėjų ar butent tokią kombinaciją kaip mūsų, jaunimas plius vyresni žaidėjai. Ar tai buvo sėkmės raktas – nežinau, bet tai buvo tai kas suveikė, tiek trenerių štabas, tiek surinkti žaidėjai, gavosi savotiškas kumštis, kuris prasimušė į A lygą.
Tą sezoną emocijos buvo iki pat pabaigos – nugalėtoją turėjo nulemti papildomos rungtynės su „Jonava“. Ar tai buvo didžiausios emocijos tavo karjeroje?
Emocijos buvo tikrai išskirtinės – įtampa viso sezono metu, praktiškai varžėsi tik dvi komandos, žinoma kiekviena iš jų norėjo čempionatą laimėti sezonui pasibaigus, bet turbūt tos papildomos rungtynės suteikė dar daugiau žavesio, ne tik komandoms, bet ir sirgaliams, įtampa, papildomos rungtynės, baudinių seriją, kaip geras trileris!
Koks treneris yra Mindaugas Čepas? Jis A lygoje patyręs treneris, tačiau šį kartą turėjo komandą, kuri ką tik pakilo į aukščiausiąją lygą. Kokios tuo metu buvo komandos nuotaikos?
Jis tą komandą ir atvedė į A lyga, tad galimes sakyti puikiai žinojo, ko reikia, kad komanda liptu laipteliu aukščiau. Aiški strategija, reiklumas kiekvieną treniruotę privertė mus veikti kaip laikrodį, plius suburta komanda su legenda Algiu Jankausku priešakyje, buvom kaip vienas kumštis, tad ir pergalių siekti buvo lengviau. Nuotaikos buvo geros, visi mus nurašė, tad ko jau ko, bet noro ir sportinio pykčio mums netrūko. Nors ir sezoną baigėme 7-oje vietoje, bet nė vienai komandai su mumis lengva nebuvo, buvome kietas riešutėlis.
Kaip jauteisi pirmą kartą po tokios pertraukos išėjęs į A Lygos rungtynes? Esi sentimentalus, o gal tai aš suteikiu tam ypatingą reikšmę, kurios tu nejautei? (šypsnys)
Ypatingos reikšmės gal nebuvo, aišku jausmas buvo malonus, o iki pačio žengimo sukosi tik viena mintis – tai visgi kaip gi laikosi ta A lyga ar neatitolau nuo jos lygio. (šypsnys)
Pačioje karjeros pabaigoje iškovojai bronzos medalį. Sezoną pradėjote puikiai, kartu su Vilniaus „Žalgiriu“ ir FK „Panevėžys“ greitai patekote į Top3. Tačiau netrūko komentarų, kad tai buvo tik sutapimas, jog vėliau „Šiauliai“ pradės pralaimėti ir grįžo į lentelės vidurį. Kaip jūs komandoje tai vertinote? Ar tikėjotės atlaikyti tokį tempą ir iš tiesų finišuoti ant prizininkų pakylos?
Prasidedant sezonui tikslai garsiai deklaruojami nebuvo, bet komandos viduje buvome nusiteikę, kad reikia patekti į Eurotaures, kas vienu atveju būtų užbaigti sezoną ketverte, kitu – laimėti taurę. Kaip ir pirmą sezona, taip ir praeitą – komentarai, savotiški mūsų nurašymai tik dar labiau mus motyvavo, sezoną pradėjome tikrai gerai, vėliau sekė duobė iš kurios sunkiai lipome, bet vis dėl to tikėjome, kad galime iškovoti medalius, nors sunku ir permainingas, bet sezono finišas buvo sėkmingas.
Tačiau praradote kontrolę. Viskas paaiškėjo per paskutinius kelis sezono etapus. Dvi komandos iš Kauno iki pat pabaigos kovojo, kad jus aplenktų.
Taip, sezono pabaiga buvo permaininga, viskas sprendėsi paskutiniame ture, vien mūsų pergalės neužteko, galimos baigtys buvo 3, tad tiek mes, tiek Hegelman, tiek Kauno Žalgiris galėjo finišuoti trečioje vietoje. Puikiai atsimenu kaip pasibaigus rungtynėms su Banga, puolėme stebėti rezultatą Kaune.
Kas lėmė, kad tapote, nebijau to pasakyti, sezono staigmena?
Jau ir 2022 metų sezonas parodė, kad kokybės turime, trūko gal stabilumo žaidžiant su apatinėmis turnyrinės lentelės komandomis, bei patirties trūkumas A lygoje, kai kuriems žaidėjams. Tad staigmena to nevadinčiau, ypač žinant, kad prieš 2023 metų sezoną mus papildė keli patyrę žaidėjai. Papildymo sulaukėme ir sezono viduryje, kas parodo kiek tvirtai žinojome kur einame ir ką norime pasiekti.
Buvo čia kalbama apie sėkmę, todėl dabar atėjo laikas šiek tiek mažiau maloniai temai. Taurės finale pralaimėjote „Transinvest“. Be to, šiose rungtynėse „Transinvest“ nebuvo prastesnė komanda. Kas nutiko?
Sunku pasakyti. Turbūt perdegėme psichologiškai, visi mus karūnavo dar prieš rungtynės. Nuaidėjus finaliniam rungtynių švilpukui tikrai nesurpatau kas čia įvyko. Kodėl nesiklostė žaidimas, kokiais aspektais nusileidome. Sakyčiau nebuvome tie Šiauliai, kurie pradėjo sezona, buvome Šiauliai duobėje. Žinoma nereikėtų nurašyti ir Transinvest komandos, jie puikiai žaidė ir tai yra gera komanda, tą pamatėme ir LFF Super taurėje su FK Panevėžys, niekuo nenusileido ir pralaimėjo tik po 11m. baudinių serijos. Bet tuo ir gražus futbolas – vienerios rungtynės, kuriose sprendžiasi nugalėtojas, gaila, kad nugalėtojais netapome mes.
Ar tuo metu jautėte pyktį? Galėjote garantuoti sau rungtynes Eurotaurėse ir nebežiūrėti, kas bus lygoje.
Tikrai taip, buvo pyktis sumišęs su nusivylimu. Man turbūt tai buvo išskirtinė galimybė laimėti tiek LFF taurę, tiek finišuoti pasidabinus bronzos medeliais ir taip užbaigti karjerą komandoje, kurioje pradėjau savo futbolo kelionę. Gaila, kad nepavyko įgyvendinti abiejų. Kas liečia komandą, laimėjus taurę greičiausiai ir čempionate būtume finišavę kitaip, būtų atsiradęs atsipalaidavimas, o dabar gavosi įtampa, kiekvienos rungtynės kaip finalas, kurio negali pralaimėti.
Ar jautiesi patenkintas? Esi žaidęs Europostaurėse, iškovojai bronzos medalį. Esi bandęs žaisti užsienyje. Manau, kad trūko tik Lietuvos čempionato.
Patikslinsiu, A lygos sidabras ir bronza, I lygos nugalėtojas. (šypsnys) Visada norisi kuo geresnių pasiekimų, žinoma norėjau, kad karjera susiklostytų geriau, rungtyniauti aukštesniame lygyje užsienyje, Lietuvos rinktinėje. To pasiekti nepavyko, dėl įvairiausių priežasčių, priimtų blogų sprendimų, traumų nutikusių netinkau metu, gal ir per mažai įdėtų ar neteisingai įdėtų pastangų.
Keletą kartų žaidei U21 rinktinėje. Ko trūko, kad debiutuotų vyrų rinktinėje? Ar buvo kokių nors signalų?
Sunku pasakyti, ko trūko, gal tiesiog buvau ne to kalibro žaidėjas. Žinoma trūko ir pastovumo žaidime, vis norėdavau greičiau kažkur išvažiuoti, priemiau netinkamus sprendimus, per daug skubėjau.
Mačiau, kad neseniai buvai LFF būstinėje. Ar sulaukei sveikinimų?
LFF lankėmės su kolegomis iš FPRO, tai visiškai nesusiję su mano karjeros pabaiga. (šypsnys) Aptarėme bendradarbiavimo galimybes, norisi prisidėti prie Lietuvos futbolo augimo.
Kiek tau svarbus futbolas? Spėju, kad futbolas ir toliau bus tavo gyvenime, kad ir dėl „Futbolo Pro“ projekto. Ar tai vienintelis dalykas, kuriuo planuoji užsiimti?
Nuo futblolo toli nepabėgau, turiu du su futbolu susijusius projektus – Futbolo Pro ir iš to gimusį FPRO. Tai pagrindinė mano veikla ir visa energija skiriama būtent šiems projektams.
Kaip dažnai šiais laikais futbolininkai nebesitenkina vien treniruotėmis klube, ar dažnai patys ieško papildomų galimybių?
Tai priklauso asmeniškai nuo kiekvieno futbolininko ir jo norų tobulėti, bei siekti tikslų. Turime suprasti, Lietuva nėra talentų kalvė, neturime tam idealiai tinkamų sąlygų, žiemos metu trūksta treniruočių infrastruktūros, masiškumas Lietuvos mąstu gal ir neblogai atrodo, bet lyginant su kitomis šalimis, ne pats geriausias vaizdas, taigi lieka vienintėlė galimybė, dirbi, dirbi ir dar kartą dirbti, tik per dideles pastangas galime pasiekti rezultatų. Tie kurie tai supranta – tikrai ieško papildomų galimybių.
Papasakok apie pagrindinius „Futbolo Pro“ produktus. Pavyzdžiui, mačiau specialų kilimėlį, ant kurio galima treniruotis valdyti kamuolį savo kambaryje neišeidami iš namų. Šiandien jaunimas turi didžiules galimybes tobulėti.
Kaip ir minėjai, pagrindinis produktas mobili aplikacija su treniruotėmis ir kilimėlis. Šis produktas skirtas baziniams kamuolio valdymo pratimams – Ball Mastery. Tikslas kuo daugiau būti su kamuoliu ir papildomai treniruotis, tad skiriant 20 min. per dieną, per metus susikaupia 121 valanda papildomų treniruočių, kas įvertinant treniruotės laiką būtų apie 100 papildomų treniruočių per metus. Kaip manai, naudinga? Kaip ir minėjai, galimybių yra daug, reikia tik, kad kas nors tinkamai nukreiptų. Papildomai turime įvairių futbolui skirtų aksesuarų kaip kamuoliai, „grip socks“ ir taip toliau.
Geriausios ir blogiausios Tavo karjeros rungtynės?
Geriausios rungtynės turbūt tos, kurios suteikė daugiausiai emocijų ir buvo kaip galutinio tikslo vyšnia ant torto – papildomos rungtynės su FK Jonava dėl nugalėtojų titulo. Taip pat pridėčiau rungtynes su Krokuvos „Wisła“, Europos lygos atrankos rungtynės, pirmos tokio kalibro rungtynės, gera patirtis, aukšto lygio varžovas, neapsakoma emocija.
Blogiausios – niekada nepamiršiu, kaip Lenkų berods U-16 rinktinė tuo metu šlavė visus nuo kelio, tame kelyje ir ne kartą pasitaikėme ir mes, dalyvavome keliuose draugiškuose turnyruose, žaidėmė pavienes draugiškas rungtynes, rezultatas buvo nepadorus – 0:8, turbūt skaudžiausiosir labiausiai įstrigusios rungtynės. (šypsnys) Visada prisimenu šias rungtynes ir duodu jaunimui pavyzdį, kokio lygio jauni žaidėjai auginami kitose šalyse ir kiek reikia daug dirbti ir nepraleisti savo šanso, kad pasiekti tokį lygį. Prie šitų rungtynių galėčiau pridėti ir LFF taurės finalą prieš „Transinvest“, nors pats jame ir nežaidžiau, bet emocine prasme tai buvo vienos blogiausių karjeros rungtynių.
Geriausias futbolininkas, su kuriuo teko žaisti?
Sunku kažką išskirti, kaip visada tiesaus atsakymo neturiu, bet išskirčiau 3 futbolininkus su kuriais teko žaisti. Į vieną kategoriją patenka Algis Jankauskas ir Ignas Dedura – vyresnės kartos futbolininkai, tuo metu jau ėję link karjeros pabaigos, ne pačiame savo fizinių pajėgumų žydėjime, bet negalėjai nesistebėti jų profesionalamu aikštėje, atsidavimu ir gebėjimu motyvuoti komandos draugus, jautėsi per karjerą sukaupta patirtis. Taip pat galėčiau paminėti ir Deividą Šešplaukį, kuris pats nežino kuri koja yra jo stiprioji. (šypsnys) Negali nesigrožėti jo driblingo sugebėjimais, žaidimu abiem kojomis, daug potencialo turintis žaidėjas, tikiuos išsigydęs traumą bus dar stipresnis ir jį kuo greičiau išvysime grįžtant į Lietuvos rinktinės gretas bei keliant sparnus į pajėgia užsienio komandą – turi visus duomenis tam! Greito sugrįžimo, Deividai!
Maža prognozė: kas taps 2024 m. Lietuvos čempionu ir kaip Šiaulių FA seksis debiutuoti Europoje?
Turbūt šiais metais kaip niekad sunku nuspėti čempionus, šiek tiek teko sekti komandų kontrolines rungtynes, kol kas nė viena komanda nežiba, kas normalu tik startavus sezonui, tačiau manau FK „Panevėžys“ apgins čempionų titulą. Na o kaip seksis Šiauliams daug priklauso nuo burtų, tad dabar sunku ką nors prognozuoti, bet kokiu atveju linkiu kuo gersnio debiuto!
Galiausiai norėčiau pasveikinti tave su visa tavo karjera ir pasiekimais. Ar dar planuojai žaisti mėgėjišką futbolą, ar tai jau galutinė pabaiga? Daugelis buvusių futbolininkų vis dar žaidžia, pavyzdžiui, antroje ar trečioje lygoje.
Sustabdytų nebent traumos ar sveikatos problemos! (šypsnys) Tikrai planuoju žaisti, tik ne II ar III lygoje. Šiek tiek kitokiame formate – 7×7, treniruotės jau vyksta, o balandį berdos startuos ir čempionatas! Apskritai sportas niekur nedingo iš mano gyvenimo, gal porą savaičių po sezono nieko nenorėjau ir sportinės aprangos nebuvau ištraukęs iš spintos, bet šiuo metu sportuoju beveik kiekvieną dieną, kartais net po du kartus dienoje, ar tai būtų futbolas, tenisas ar fizinės būklės palaikymas sporto salėje.
siauliufa.lt nuotr.
