Kaip futbolininkas jis buvo daugelyje šalių – nuo Italijos ir Kipro iki Islandijos. Tai Darius Jankauskas, kuris baigė futbolininko karjerą ir sieks savęs kaip treneris. Darius man pasakojo apie visą savo karjerą – nuo pradžios iki pabaigos, ir apie naujus iššūkius, bet jau kaip treneris!
Rafał Kobza (Bałtycki futbol): Kaip prasidėjo tavo futbolo karjera?
Darius Jankauskas: Aš gyvenau visiškai šalia futbolo aikštelės ir nuo pat mažens vasaromis ten praleisdavau daug laiko. Ir kaip man buvo septyneri pašto dėžutėje radome lankstinuką su kvietimu lankyti futbolo treniruotes 1992m gimusiems berniukams. Taip viskas ir prasidėjo, ir tęsiasi iki dabar.
Ar iškart žinojai, kad nori būti futbolininku, ar išbandei ir kitas disciplinas?
Taip, supratau tai pakankamai anksti, man patinka viskas kas yra susiję su futbolu. Pats žaisdavau su draugais ištisas dienas. Mėgstu stebėti futbolo pasaulio ir europos čempionatus. Dabar jau ir treniruoju mažus vaikus. Tai man suteikia labai daug džiaugsmo. Futbolo nebuvau nustojęs žaisti nuo pat 7 metų. Tik tais atvejais kai turėjau sustoti dėl traumos.
Kur radai savo pirmąjį profesionalų klubą?
Labai trumpai teko pasitreniruoti pirmoje FC Šiauliai komandoje, kuri žaidė aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje. O sulaukęs 17 metų aš pasirašiau profesionalų kontraktą su Seria C klubu AC Sambonifacese. FC Šiauliai komandoje aš ir užaugau, esu kilęs iš Šiaulių.
Kaip patekai į Italiją?
Šiauliuose gyveno futbolo agentas Remigijus Mikočionis, kuris mane jau keletą metų stebėjo ir duodavo įvairių patarimų. Pamatęs, jog jau turiu galimybių žaisti užsienyje, suorganizavo peržiūrą Italijoje.
Kaip sureagavo tėvai? Septyniolikmetis pats vienas, užsienyje, toli nuo namų. Greita savarankiško gyvenimo pamoka.
Tėvai mane visada palaikė, taip pat su Remigijumi artimai bendraudavome, todėl pasitikėjo ir išleido. Tai buvo mano svajonė ir nuo pat mažens norėjau žaisti gerame užsienio klube. Išvyka į Italiją buvo tas mažas žingsnelis svajonės link, todėl niekas manęs negalėjo sustabdyti.
Kaip atrodė tavo gyvenimas Italijoje? Esi daug žaidęs Serie C?
Gana sudėtingas. Nemokėjau Italų kalbos (Italijoje mažai kas kalba angliškai), neturėjau draugų, viskas buvo nauja – aplinka, maistas, kultūra, futbolo lygis. Buvo tikrai labai sunkūs 3 adaptaciniai mėnesiai. Poto pramokau Italų kalbos, tapo šiek tiek lengviau. Futbolo lygis taip pat buvo aukštas ir prie jo prisitaikyti reikėjo laiko ir nemažai pastangų. Treniravausi su pirma komanda ir keliaudavau į varžybas, tačiau dažniausiai likdavau tarp atsarginių ir sužaidžiau tik po keletą minučių keletoje varžybų. Daugiausia žaidžiau už jaunimo U19 komandą.
Ar daug ten išmokai?
Manau tai buvo pirmoji pažintis su tikru profesionaliu futbolu. Italija – šalis, kuri turi gilias futbolo tradicijas ir istoriją. Tai viena iš šalių, kurioje trenerį žaidėjai vadina – „Mister“! Būdamas ten išmokau labai daug: – profesionalus futbolininkas gyvena futbolu 24val per parą. Pradedant pasirengimu treniruotei, mitybos įpročiais ir atsistatymu po treniruotės, tinkamu poilsiu, sureguliuotu miego rėžimu. Daugėlis mano, jog sportininku labai lengva būti. Tiesiog lankai treniruotes ir viskas – tavo darbas baigtas. Toli gražu taip nėra. Sportininko karjeroje yra labai daug sunkaus ir kiekvienam nematomo darbo. Džiausiuosi, jog man pavyko tai pamatyti gana jauname amžiuje.
Kur išvykai iš Italijos?
Po Italijos sekė trumpa stotelė FC Klaipėda (komanda bankrutavo) A lygoje Lietuvoje, tada išvykau į Kipro FC Anorthosis U21 komandą, ir poto persikėliau į Latvijos Jelgavą.
Ar norėjai būti tiek daug šalių taip anksti nuo pat pradžių, ar tai buvo spontaniška?
Tai nebuvo planuota, greičiausiai pasitaikydavo tarpsnių kada patekdavau į komandas, kurios nebūdavo stabilis finansiškai todėl tekdavo jas dažniau keisti. Taip pat kitose komandose būdavo sunkesnių sezonų ir pačiam, tai irgi įtakojo pokyčius.
Taigi pasakyk, kaip buvo Latvijoje. Ar tuo metu, kalbant apie futbolą, pastebėjai daug skirtumų palyginant su Lietuva?
Latvijoje tik atvykus buvo labai gerai, 5/6 rungtynes pradėjau startiniam 11. Tačiau su komanda papuolėme į duobę ir teko kovoti dėl išlikimo aukščiausioje lygoje sezono pabaigoje. Didelių skirtumų tarp Lietuvos ir Latvijos nepastebėjau. Čempionatų lygis tiek čia tiek ten labai panašus.
Paskui buvo Šiauliai ir Kruoja. Ar šiame antrame klube tai buvo geriausias tavo karjeros laikotarpis, nepaisant to, kas vėliau nutiko Kruojai?
Galima sakyti tai buvo vieni geriausių metų per visą mano karjerą. Iškovota antra vieta A lygos čempionate. Teko nemažai žaisti startinėje sudėtyje, todėl patekau į u23 A lygos sezono rinktinę. Kitais metais žaidėme ir Europos lygos atrankoje su Jagellonia iš Lenkijos. Tai buvo labai gera patirtis ir po šio sezono teko išvykti į Lenkijos 2. lygą.
Aš manau, kad „Znicz“ klube tau nebuvo lengva dėl traumos?
Taip, tai buvo labai sunkus laikotarpis tiek psichologiškai tiek fiziškai. Atvykus į „Znicz“ ir po kelių savaičių pasirašius sutartį, gavau traumą: man lūžo pėda. Todėl net nespėjau debiutuoti komandoje. Todėl likusį sezoną teko gydytis Lietuvoje. Tačiau klubo prezidentas ir direktorius buvo labai suprantingas mano atžvilgiu ir laukė manęs, kol visiškai sugysiu ir davė dar vieną šansą pabandyti komandoje. Grįžus po traumos į Znicz žaisti pradėjau už antrą komandą su Znich jaunimu. Bet taip ir nesugrįžau į optimalią formą kurioje buvau prieš traumą. Todėl po dar vieno sezono teko palikti Znicz ir išvykti į Kauno „Žalgirį“.
Ar Pruškuve lygis buvo palyginamas kaip ir A Lygoje, ar žemesnis?
Manau pirmos 7-9 komandos yra panašaus lygio kaip Lietuvoje, gal net geresnės, nes Lietuvoje turime tik 3-4 labai stiprias komandas. Kas liečia profesionalumą, sąlygas ir futbolo kultūrą, tai tikrai turime ko pasimokyti iš Znicz ir kitų lenkijos komandų.
Gyvenai tuo metu Pruškuve ar Varšuvoje?
Gyvenau Pruškuve, tačiau elektriniu traukiu man trukdavo geras 20 min. nuvykti į patį Varšuvos centrą, todėl tikrai daug laiko praleidau ir Varšuvoje.
Kaip tau patiko Lenkijos sostinė?
Didžiausią įspudį paliko Varšuvos senamiestis, įvairios pilys ir jų dydis! Taip pat lankiausi keletoje šaunių vietų šalia Vislos upės. Žinoma futbolo stadionai, jie įspūdingi tiek nacionalinės rinktinės, tiek Legia komandos.
Paskui grįžai žaisti Lietuvoje. Norėjai viską susitvarkyti ir duot sau truputį laiko?
Taip, norėjau įgauti daugiau žaidybinio laiko ir susigrąžinti buvusią formą. Pradžioje viskas sekėsi gerai, žaidžiau daug, tačiau sezonas nebuvo geras ir komanda iškrito iš aukščiausios lygos, todėl ir vėl teko keisti komandą.
Galutinai neiškrito, bet manau, kad apie tai sužinojai jau Islandijoje?
Taip, išimties tvarka liko A lygoje, bet aš jau buvau Norvegijoje, ten praleidau 6 mėnesius ir tada išvykau į Islandiją.
Ak, pamiršau apie Norvegiją. Ar tavo klubas Eiger buvo tuomet profesionalus?
Ne, tai jau buvo pusiau profesionalus klubas, aš ten žaidžiau ir teko patreniruoti berniukus.
Bet futbolas buvo tavo pagrindinis darbas?
Galima sakyti 50/50. Buvau paskirtas akademijos treneris ir žaidžiau už komandą.
Pats esi gavęs pasiūlymus nuo Skandinavų, ar turėjai agentą?
Mano draugas iš Kruojos komandos žaidė Eiger klube, tai jis mane ten ir pasikvietė.
O Islandija?
Vėl gi per pažintį (šypsnys). Eiger komandoje žaidė vienas žaidėjas iš Latvijos, jis turėjo ryšių Islandijoje. Taip aš atsidūriau ir ten.
Kokie skirtumai yra tarp skandinavų ir lietuvių futbolo?
Skandinavų futbolas paremtas didele energija ir kovingumu! Kova vyksta kiekviename aikštelės plote, visgi vikingų kraštas! Mums lietuviams to trūksta, ypač žemesnės lygose. Aukščiausios Islandijos ir Lietuvos lygos yra gana panašios.
O pats gyvenimas? Kažkas tave nustebino?
Ypač Islandijoje mane sužavėjo gamta ir ramybė! Gyvenau mažam miestelyje apie 700 žmonių (Fauskrudsfjorduras). Niekas neskuba, visi gyvena atsipalaidavę ir ramiai. Jei sulyginus su Varšuva, tai būtų kaip diena ir naktis.
Kaip su tavimi elgėsi tokio mažo miestelio gyventojai, žinodami, kad esi futbolininkas, ypač iš užsienio?
Mane priėmė labai šiltai! Gavau labai geras sąlygas ir rūpestį! Žinoma visas miestelis greit sužinojo apie naują žaidėją jų mieste, taip pat žaidė ir daugiau legionierių tame klube. Aišku kažkokio išskirtinio elgesio nebuvo, tiesiog visi su manimi buvo draugiški ir geranoriški, padėdavo visose situacijose.
Dabar, galima pasakyti, kad esi namie. Kaip atrodo dabartinė FA Šiauliai lyginant su buvusį FC Šiauliai?
Dabar komanda žaidžia 1. lygoje, todėl ir pats komandos pajėgumas skiriasi. Turime labai daug jaunų žaidėjų ir esame viena jauniausių komandų visoje lygoje pagal amžiaus vidurkį. Taip pat išskirtinis bruožas yra tame, jog visi komandos futbolininkai yra iš Šiaulių miesto arba užaugė Šiaulių akademijoje. Na ir aš pats jau patapau vienu vyriausių žaidėjų, o kai teko rungtuniauti Fc Šiauliai buvau vienas jauniausių (šypsnys).
Po tokios kelionės, po Pietų ir Šiaurės Europą, sumanai, kad laikas grįžti namo?
Taip, norėjau grįžti ir dėl susiklosčiusios situacijos šeimoje. Taip pat pradėjau treniruoti vaikus ir su draugu įkūrėme individualių treniruočių akademiją – Futbolo PRO.
Pasakyk daugiau apie šį projektą.
Futbolo PRO tai individualios treniruotės futbolininkams, kurie nori tobulinti savo įgūdžius. Nes visi puikiai žinome, jog darbo komandinėse treniruotėse neužtenka! Futbolo PRO padeda jauniems futbolininkams lavinti technikos sugebėjimus, koordinaciją, individualią žaidėjo taktiką. Pas mus berniukai ir mergaitės treniruojasi nuo 4 metų! Žinoma tokio amžiaus vaikams mūsų treniruotėse yra suteikiama laisvė, daug žaidimų ir pratimų lavinančių judėjimą. Su vyresniais vaikais / paugliais pereiname prie taisyklingos futbolo technikos ir sudėtingesnių pratimų. Taip pat sulaukiame pasitikėjimo ir tarpsezoniu prisijungia Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjai. Treniruojasi ir palaiko formą su mumis.
Tu tapai „Gintros“ treneriu. Darbas su moterimis būs naujasis iššūkis tau, kodėl toks variantas?
Taip, tapau trenerio asistentu FC „Gintra“ komandoje. Man tai tikrai naujas iššūkis, nes iki tol dirbau tik su vaikais ir paugliais asmeninėse treniruotėse. Dar niekada neteko treniruoti pagrindinės suaugusiųjų komandos. Tačiau man patinka nauji iššūkiai, komandos profesionalumas ir požiūris į futbolą, todėl sprendimą buvo priimti gana paprasta.
Tai irgi reiškia, kad tave aikštelėje kaip futbolininkas mes nebežiūrėsim. Kaip galėtum apibendrinti visą savo karjerą? Ar jaučiasi išpildytas?
Taip, baigiu karjerą kaip futbolininkas ir pradedu kaip treneris! Na, būdamas vaikas visada tikėjau jog žaisiu Barcelonoje, bet po kiek metų susiduri su realybe ir supranti, jog ten šansai pakliūti buvo beveik lygūs 0 (šypsnys). Žinoma visada sau kėliau pačius aukščiausius tikslus ir norėjau iš savęs daugiau. Taip pat traumos pristabdė visą procesą ir galimybę pakovoti dėl geresnės karjeros stotelės. Sakyčiau, kad svajonių nepavyko visų išpildyti ir jos taip ir liko svajonėmis.
Ar tiki, kad A Lyga netrukus grįš į Šiaulius?
Manau, kad taip! Komanda tam ruošiasi ir siekio šio tikslo, taip pat visas miestas palaiko šią idėją, todėl tikrai manau Šiauliai kitą met grįš į A lygą!
Visos nuotraukos yra iš privačių Dariaus Jankausko archyvų.
