Nedaug Lietuvos futbolininkų yra nuvykę į Australiją ir ten žaidžia futbolą, tiksliau, du. Darvydas Šernas „Perth Glory” klube buvo nualintas karščio ir nesugebėjo prisitaikyti prie naujos aplinkos. Kita vertus, kitam buvusiam „Wigry Suwalki” žaidėjui, Gediminui Krušai, šis menas puikiai pavyko. 31 metų futbolininkas visam laikui apsigyveno Australijoje ir ten sukūrė šeimą. Interviu su „Bałtycki futbol” jis atskleidė savo karjeros ir gyvenimo Australijoje istoriją! Gediminas šiuo metu žaidžia futbolą Launceston CFC komandoje, kuri žaidžia NPL lygoje Tasmanijos valstijoje.
Rafał Kobza („Bałtycki futbol”): Viename interviu sakėi, kad išvykai iš Lietuvos, nes nebenori žaisti su tomis pačiomis komandomis, žaidėjais. Ieškojai naujų iššūkių. Ar radai jų Australijoje?
Gediminas Kruša (Launceston City FC): Be abejo Australijoje gavau naujų išsukių, buvo įdomu patekti į neiprastą aplinką, įrodyti save ir pažinti naują kulturą, žmones, futbolo stiliu. Dėl komandu įvairovės, tai mano lygoje jau 3 sezonus iš eilės dalyvauja tos pačios 8 komandos. Bet Australija didelė, praeitais metais kai žaidziau kitoje valstijoje ( Queensland), teko pamatyti tiek naujų komandų, tiek pamatyti kitokią Australiją (tropikai), o ir futbolo lygis buvo aukstesnis nei Tasmanijoje.
Kuo Australijos žemesnių lygų futbolas skiriasi nuo Lietuvos „A lygos”?
Australija turi savo A League (11 Australijos komandos, ir 1 Naujosios Zelandijos), kuri yra visomis kategorijomis geresnė nei Lietuvos A lyga, bei turi NPL, kurios yra atskirose valstijose. Kadangi Australija labai didelė, komandos žaidzia tik savo valstijoje. Mano valstijos NPL yra žaidziamas labai fiziskas futbolas, aukstas intensyvumas, aukstas presingas, mažai taktinių subtilybių, ir futbolo IQ. Yra komandos, kurios yra A lygos apatiniu komandų lygio, bet yra ir komandos, kurios būtų Lietuvos Pirmos Lygos viduryje-apačioje.
Kaip pavyko prisitaikyti prie naujos aplinkos? Skirtingas oras, laiko juosta. Prisimenu, kad Darvydas Šernas, žaisdamas „Perth Glory” komandoje, negalėjo susirasti tokioje aukštoje temperatūroje.
Pradžioje pirmais metais buvo labai sunku, kadangi net Australijoje anglų kalba yra visai kitokia nei, tarkim, JAV ar kitose angliškai kalbančių šalyse. Tai teko mokytis tiek akcento, tiek “slang” subtilybių. Tasmanijoje klimatas gan panašus į Lietuvos, tai didelio šoko nebuvo, bet kai žaidziau Queensland, ten pirma karta gyvenime teko žaisti tokioje dregmėje ir temperatūroje. Net žaidziant 8. valanda vakaro prie apsvietimo, būdavo per karšta, ir reikėjo kelių savaičių priprasti prie to.
Kiek vorų jau sutikai tualete? (smėjas)
Australija žymi savo gyvunija, tad čia visko labai daug. Vorai yra kasdienis dalykas, jų būna daug lauke ant terasos, ir retkarčiais namo viduje. Žmonės dažnai išpurskia namus specialia technika (yra privatus bizniai), kad nebebūtų vorų namie. Aš labiau bijau ryklių, rajų, medūzų, ir kitų jūros gyvunu, nes mėgstu maudytis jūroje, o jų ten pilna. Mano valstijoje „fish & chips” patiekalas visada gaminamas iš ryklienos, nes jų cia daug. Parduotuvėse visada galima rasti kengurienos, ryklienos.
Kaip atrodo tavo kasdienis gyvenimas? Ar futbolas yra vienintelis tavo darbas? Ar įmanoma išlaikyti šeimą žaidžiant tavo lygyje?
Šeimos išlaikyti žaidziant NPL beveik neįmanoma, kadangi Australijoje tai neskaitoma profesionalia lyga. Nors yra klubai, kurie moka ir daugiau nei, tarkim, žaidėjai uždirba žaisdami A lygoje, bet Australijoje pragyvenimo lygis yra aukštas, tad už žaidimą neturėtum pakankamai pinigų šeimą išlaikyti. Australijoje nedirbau jokio kito darbo, išskyrus futbolą. Jau 2 metus turiu savo individualių treniruocių biznį Tassieroos, kur vaikus treniruoju privačiai. Kai tik pradėjau, treniruodavau juos kiekvieną darbo dieną, bet nuo šių metų tapau savo klubo, kuriame žaidziu, jaunimo technikos direktoriumi, tad klube treniruoju 3 dienas per savaitę. Likusias 2 – Tassieroos, bei neseniai pradėjau treniruoti ir privačiame koledže. Tad visi rytai būna kartu su šeima auginant vaiką, ir važiuojant i treniruoklių salę kelias dienas per savaitę. Kai vaikams baigiasi mokykla (15. val. dienos), tuomet treniruoju juos. Klube vedu dvi treniruotes iš eilės U-14 ir U-16 grupėms, tada pats treniruojuosi ir atlieku fizinį pasirengimą savo komandai.
fot. Solstice Photography
Ar dažnai tau skambina ar rašo žurnalistai iš Lietuvos? Tikriausiai esi vienintelis lietuvis, žaidžiantis futbolą taip toli.
Per 4 metus kai esu Australijoje, berods šis kartas yra penktas, kai rašo žurnalistai iš Lietuvos. (Žinoma, aš nesu iš Lietuvos 🙂 – aut.)
Kas tave labiausiai nustebino Australijoje?
Australijoje viskas kitaip nei Lietuvoje: žmonių mentalitetas, vienas kitam nepažįstami žmonės sveikinasi ir kalbina. Kartais stebina kainos – būna dažnai, kai galvoji – kaip gali būti, jog Australijoj kažkas kainuoja pigiau nei Lietuvoje, bet dažnai būna, kad kažkas kainuoja ir kelis kartus brangiau nei Lietuvoje. Labai sunku įprasti prie vairavimo, pas mus Tasmanijoje viskas kaip suletintame filme, lyginant su Europa, Amerika ar Azija. Pas mus daug vyresnio amžiaus žmonių valstijoje, tad dažnai pamatysi už vairo 80-mečių ir vyresniu. Niekas niekur neskuba, tad kiekvieną dieną žmonės vairuoja taip, kaip Vilniuje pirma ziemos diena, kai prisninga labai daug.
Žaidei įvairiuose Australijos klubuose. Kaip ten žmonės žiūri į futbolą?
Visų pirma, futbolas Australijoje yra santykinai naujas sportas, ir nėra pats populiariausias. Daugelyje valstijų, futbolas pamažu tampa populiariausiu sportu, išstumdamas kriketą, Australijos futbolą, ir regbį. Australijoje labai didelis dalykas yra bendruomenės, tad labai daug tevų, šeimos narių yra įtraukti į klubų veiklą savanoriškai, tai padeda klubam operuoti. Labai daug mergaičių/moterų žaidzia futbolą, daugeliui futbolas dar yra naujas, neatrastas sportas, bet apskritai žmonės mėgsta, žiūri, ir palaiko.
Ko tau labiausiai trūksta iš Lietuvos?
Labiausiai pasiilgau šeimos narių, draugų ir juodos duonos!
Kodėl 2019 m. grįžai į Lietuvą? Tuomet buvai Gargzdu „Bangos” žaidėjas.
2019 m. grižau į Lietuvą, nes buvo pasibaigusi Australijos viza, ir norėjau pradėti studijuoti UEFA B trenerio licenziją. Tai visus sužaidžiau sezoną Gargždų „Bangoj”, tais metais nukeliavom iki LFF taurės finalo ir pralosėm Sūduvai. Tuomet 2019. metų gale grižau atgal į Australiją, ir 2020 jau prasidėjo covid.
fot. FK Banga
Esu lenkas, todėl turiu paklausti apie „Wigry Suwalki”. Kaip prisimeni šį savo karjeros etapą?
Nors tai ir buvo prieš 11 metus, bet gerai prisimenu tiek Suvalkus, kaip miesta, tiek „Wigry” klubą. Pamenu klubas tuo metų renovavo stadiona, tai visą antrą sezono pusę žaisdavom išvykose. Buvo ir labai tolimos išvykos kaip Krokuva ar Liublinas, tai šioje karjeros stotelėje buvo ilgiausios kelionės į rungtynės vietą, nes vykdavome autobusu iš vakaro. Apskritai pamenu, kad futbolas buvo labai kietas, fanai labai palaikantys, ir daug reikalaujantys, tiek iš žaidėju, tiek iš trenerių. Suvalkai mažas kompaktiškas miestelis, tad atsiminimai geri.
Anksčiau „Wigry” komandoje žaidė daug lietuvių, dabar jau kelerius metus nėra nė vieno. Kodėl?
Sunku pasakyti kodėl, nes Suvalkai yra prie pat Lietuvos sienos. Sunku pasakyti, kadangi kiek žinau treneris Donatas Vencevičius dar dirba klube, bet atsakymo kodėl nėra lietuvių – neturiu.
Radau labai įdomų faktą iš tavo karjeros – žaidei 4 Klaipėdos komandose, nė vienos iš jų nebėra. Kaip manai, kodėl šiame mieste susiduriama su stabilios futbolo klubo veiklos problema? Ypač „Atlantas” – tai klubas su istorija.
Aš manau problema ne tiek Klaipėdos, kiek bendrai visos Lietuvos. Beveik visi klubai kuriuose žaidziau A Lygoje yra bankrutavę. Klubai kaip FK Vėtra, FC Vilnius, Atlantas, kurie dalyvaudavo Europos taurėse ir nuolatos kovodavo dėl aukščiausių vietų A lygoje. Kalbant apie Klaipėdą, tai turiu daug karčių atsiminimų, kadangi nemaža dalis futbolo klubų įkurėjų įsitraukdavo į futbolą ne dėl sportinių rezultatų, o dėl kitų dalykų, ieškodami finansinių galimybių praturtėti. Mano manymu, padėtis susitvarkytų jei miestas taptų pagrindiniu dalininku klubo su vizija bent 5 metam į priekį.
Tavo futbolo CV yra ir Šilutė. Ar tai blogiausias stadionas, kuriame esi žaidęs?
Nežinau kokia situacija dabar Šilutėje, bet stadionas pretenduotų į vieną iš blogiausių. Pati stadiono veja nebuvo labai blogos kokybės, bet pati infrastruktūra, persirengimo kambariai, tribūnos, buvo apverktinos kokybės.
fot. silutesnaujienos.lt
Turi 15 rungtynes U19 rinktinėje. Kodėl nebuvo daugiau rungtynių, pavyzdžiui, U21 komandoj?
Nemėgstu ieškoti pasiteisinimų, bet būnant 19 metų ir pradėjus reguliariai žaisti A lygoje, gavau labai įkyrią traumą, su kuria žaidžiau 2 sezonus, tarp jų tiek „Wigry”, bei „Sillamae Kalev” Estijoje. Turėjau labai daug tyrimų, trijose šalyse, du metus žaidžiau ir treniravaus su nuskausminamaisiais, ir galų gale Kauno klinikose buvo padaryta kirkšnies išvaržos operacija. Nors pati operacija nebuvo sunki, ir atsistatymas truko neilgai, bet mano galva tie 2 metai kuriuos žaidžiau su trauma turėjo didžiulę įtaką mano tolimesnei karjerai, nes daugelis žaidėjų panašaus lygio mūsų amžiaus grupėje pasiekė žymiai daugiau tolimesnėje karjeroje.
Kokie tavo ateities planai? Toliau Australijoje?
Prieš menesį buvo patvirtintas mano nuolatinio gyventojo statusas, kas Australijoje yra paskutinis žingsnis prieš gaunant Australijos pilietybę. Kadangi esu sukuręs šeimą, mano antra pusė yra australė, ir auginame mergaitę, beveik neabejoju, kad bent sekančius 5-10 metų praleisiu Australijoje. Pasiilgstu Lietuvos ir Europos, planuojame grižti šių metų gale, jei nebus įtampos dėl karo. O ateities planai – žaisti ir mėgautis futbolu kol sveikata leis, išsilaikyti UEFA A trenerio licenzijos, ir pradėti treniruoti vyrų komandą.
fot. Devonport Strikers
Ar stebi, kas vyksta Lietuvos futbole?
Kai turėjau daugiau laisvo laiko, žiūredavau ir A lygos, bei Pirmos lygos rungtynių transliacijas, kuriose žaisdavo draugai. Šiuo metų kartkartėmis pažiūriu A lygos santraukas Youtube, stebiu kiek įmanoma Lietuvos rinktinių pasirodymus/rezultatus. Labai laukiu kol baigs statyti stadioną Kaune, ir nebebus daugiau A lygos rungtynių LFF akademijos stadione. Taip pat tikiuosi, kad Vilnius vieną dieną turęs stadioną, ir rinktinei nebeteks žaisti ant dirbtinos zoles, bei darytis gėdos prieš visą Europą.
