Šis tekstas yra serijos „Mažų miestelių turo” dalis. Iki šiol šios serijos straipsniai buvo publikuojami tik lenkų kalba, o šis yra pirmasis tekstas lietuvių kalba. Vertimo autorius – Česlovas Kavarza, ačiū! Šiandien judame 350 kilometrų į pietvakarius, į lietuvišką Plikių kaimą. Tai kol kas mažiausia vietovė iš aplankytų šioje serijoje – 2021 metų duomenimis Plikiuose gyvena 493 žmonės!
Priminsime, kad „Mažų miestelių turo“ serijoje supažindinime su Lietuvos ir Latvijos klubais iš miestų, kuriuose gyvena mažiau nei 10 000 žmonių. Iki šiol, 2019 metais lankėmės Latvijos Balvuose, Lietuvos Simne ir Kybartuose ir Latvijos Limbažiuose. Plikiai, lenkiškai Pliki, yra kaimas, esantis mažiau nei 18 kilometrų į šiaurės rytus nuo Klaipėdos. Plikiuose yra Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo katalikų bažnyčia (pastatyta 1932 m.) ir evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1896 m.). Be to, Plikiuose yra pagrindinė mokykla, biblioteka, klinika, paštas, bendruomenės centras ir kelios parduotuvės. Kaime taip pat įsikūrusi bendrovė „Sakuona“, kurioje dirba apie 370 žmonių. Ir būtent nuo jo kilo vietinio Plikių „Sakuonos“ futbolo klubo, su kuriuo mus supažindino komandos treneris Česlovas Kavarza, pavadinimas.
„Sakuona“ šiandien yra ilgaamžiškiausias mėgėjų klubas Klaipėdos regione, pirmąsias rungtynes sužaidęs 1988 metais“, – argumentuoja Kavarza. Nuo tada, kai pašnekovas persikėlė į Plikius. Čia ne tik sukūrė šeimą, bet ir propagavo futbolą.
Pirmoji buvo suburta „Švyturio“ kolūkio komanda. Dar sovietiniais laikais kaimo žaidėjai debiutavo Klaipėdos rajono čempionate, ir iš karto iškovojo sidabro medalius. „Gal būtų auksiniai, tačiau finalinės rungtynės su Gargždų RSO komanda dėl neobjektyvaus teisėjavimo ir „Švyturio“ žaidėjų nepasitenkinimo baigėsi pirmiau laiko. Nors rezultatas buvo 1:1, tačiau jis buvo palankus varžovams. Ši žaizda vis dar skauda po daugiau nei 30 metų. Nuo tada Klaipėdos rajono sporto skyrius tradicinio futbolo čempionato neberengia, apsiribojo mažesniais formatais (7×7, 8×8), futsalu (5×5). Kolūkio komanda „Švyturys“, vėliau tiesiog „Plikiai“, ne kartą buvo vicečempionais, taip pat iškovojo bronzos medalius“, – prisimena pašnekovas.
Lietuvai 1990-aisiais atgavus nepriklausomybę, visoje šalyje kolūkiai persitvarkė, tapo žemės ūkio bendrijomis. Nelikus „Švyturio“ kolūkiui, sportas liko tik ant pavienių entuziastų – Č. Kavarzos ir Virginijaus Mikaločiaus – pečių. Po aprašytų permainų futbolo aistruoliai iš Plikių Klaipėdos rajono čempionate varžėsi garsiojo Anglijos klubo – „Liverpool“ vardu, o tiksliau – sulietuvinta „Liverpulio“ versija.
1998 m. Kavarzos iniciatyva buvo įkurtas „Plikių“ sporto klubas, kurio prezidentu tapo Sigitas Paulauskas. Stiprėjant struktūroms, 2001 metais buvo suformuota Lietuvos 3-ioje lygoje (ketvirtasis lygis) galinti žaisti komanda. Debiutas buvo visiškai sėkmingas – nesunkiai iškovoti aukso medaliai ir perėjimas į aukštesnę lygą. 2002 metais „Sakuonos“ įmonė tapo pagrindine grupės „Plikių“ rėmėja, todėl klubo pavadinimas vėl pasikeitė. Kelerius metus Plikių komanda buvo tarp vidutiniokų, tik 2006 ir 2007 metais „Sakuonos“ žaidėjai du kartus tapo vicečempionais Lietuvos 2-osios lygos Vakarų zonos pirmenybėse. Vėliau klubas pirmenybę teikė Klaipėdos miesto organizuojamam čempionatui, kurio komandų meistriškumas buvo panašus į 2-osios lygos ekipų. Tik 2017-aisiais buvo nuspręsta grįžti į 3-iąją lygą, kurioje „Sakuona“ žaidžia iki šiol.
2018, 2019 ir 2021 metais „Sakuona“ iškovojo 3-iosios lygos čempiono titulą, tačiau neįvykdė visų kriterijų patekti į 2-ąją lygą. Šiemet federacija paraišką atmetė. Verta žinoti, kad šuolis iš 3-iosios į 2-ąją lygą yra nemažas tiek finansine, tiek organizacine prasme. „Sakuona“ jau tris kartus įrodė, kad yra pakankamai gera komanda.
Per daugiau nei 20 veiklos metų komandos spalvomis pasirodė daug puikių žaidėjų: „Plikių klube žaidė ir žaidžia žinomi Lietuvos rinktinėje žaidę futbolininkai – Vidas Dančenka, Saulius Mikalajūnas, Marius Poškus, Valdas Trakys, Tadas Labukas, Robertas Poškus, Markas Beneta, Edvinas Girdvainis, – vardija Česlovas Kavarza. – Bene garsiausias kada nors klube pasirodęs futbolininkas yra ukrainietis Danylo Beskorowainij, vėliau tapęs U20 pasaulio čempionu.
Kaime yra viena futbolo aikštė, ji priklauso pradžioje minėtai pagrindinei mokyklai. Tačiau „Sakuona“ Plikiuose nežaidžia, namų susitikimų vieta – Klaipėdos centrinio stadiono šoninė aikštė.
Be bandymo pasiekti 2-os lygos lygį, o tai bus labai sunkus iššūkis, komanda turės spręsti kitą problemą.
„Šiuo metu „Sakuonos“ komanda remiasi labiau patyrusiais žaidėjais. Ateis laikas, kai kartų kaita bus neišvengiama, o tai visada turi įtakos komandos rezultatams. Klubų vadovai jau ruošiasi tokiam procesui“, – apibendrina Kavarza.
Pasakojimo pabaigoje – lenkiški akcentai. „Sakuonos“ žaidėjas – 44-erių Audrius Tolis, 2000 metais trumpam atvyko į Bialystoko „Jagiellonia“. Tačiau, kaip rašo jurowiecka21.pl, tai nebuvo itin sėkminga viešnagė: „Iš „Žalgirio“ į „Jagiellonia“ atvykęs Tolis, deja, nesudomino tuometinio geltonai raudonųjų trenerio Tadeuszo Gaszyńskio. Be to, sprendimui skubiai išsiųsti lietuvį namo didelės įtakos turėjo ir tai, kad jis atvyko į Bialystoką su neužgijusia trauma. Jis pasirodė tik vieną kartą, žaidė trylika nesėkmingų minučių rungtynėse su WKS Wieluń. „Sakuonos“ žaidėju taip pat yra Tadas Labukas, Lenkijoje rungtyniavęs Gdynės „Arka“ ir Legnicos „Miedz“ komandose. Praėjusį sezoną „Sakuonos“ komandoje 3 įvarčius įmušė Robertas Poškus, buvęs Varšuvos „Polonia“ ir Lodzės „Widzew“ puolėjas, Sosnoveco „Zagłębie“ treneris.
Fot. Plikiu Sakuona
