Džiugas Bartkus trumpam prisistatė gerbėjams Lenkijoje, „Górnik Łęczna“ klube, jis tikrai labiau atpažįstamas Izraelyje, kur šiuo metu žaidžia. Per savo karjerą vartininkas aplankė daug vietų, kiekviena iš jų jam buvo nauja patirtis.
Rafał Kobza (Bałtycki futbol): Kaip prasidėjo tavo avantiūra su futbolu?
Džiugas Bartkus (Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC): Kai buvau vaikas gyvenome šalia stadiono, su tėčiu megdavom nueiti paspardyti kamuolį, žiūrėdavom kaip žaidžia vyrai. Po 98′ pasaulio čempionato panorau pradėti lankyti treniruotes.
Visada norėjai būti vartininkas?
Atėjęs į treniruotes pamačiau vaikus, kurie jau kelis metus treniruojasi, dėl to jie buvo geresni. Maždaug po savaitės treneris ilgai negalvojęs mane pastate į vartus, taip ir likau vartininku.
Esi gimęs Kaune. Man atrodo, kad šiam miestui dabar sunkus laikas kalbant apie futbolą. Kauno FBK bei Stumbro nebėra futbolo žemėlapyje, liko tik Žalgiris. Kaip tau atrodo, kur yra problema?
Atsimenu buvo labai geri laikai, kada Kaune buvo FBK Kaunas komanda. Bet reikia suprasti, jog mūsų šalyje sportas numeris vienas yra krepšinis, dėl to futbolo klubams nėra lengva rasti stiprius rėmėjus, bei turėti stiprias komandas . Kalbant apie Kauno miesto komandas, manau Kauno Žalgirio projektas yra perspektyvus ir gana apgalvotas, tad po keliu metu bus komanda su nebloga infrastruktūra, ir kuri kovos dėl pirmu vietų čempionate.
Kaip tau patiko Baltarusijoje?
Baltarusijoje aš pradėjau savo legionieriaus karjera. Minsko komandoje buvo labai geras kolektyvas, bei turėjau labai gera patirti, gaila, bet po sezono iškritome į žemesnę lygą. Tada perėjau į Bresto komandą, ten buvo sunkesnis laikas kaip žaidėjui, bet iš kitos pusės būtent ten susipažinau su savo būsima žmona. Dėl to niekuo nesigailiu.
Kodėl priėmei „Górnik“ pasiūlymą? Buvo tuo laiku ir kitos galimybės?
Grįžęs į Lietuvą ir atstovaudamas Sūduvai 4 sezonus supratau, kad jau laikas judėti į priekį ir nusprendžiau po sezono ieškoti kito klubo. Dalyvavau Anglijos Nothinghamo „Forest“ klubo peržiūroje, turėjau gera patirtį, bet ten nelikau. Po kelių savaičių sulaukiau susidomėjimo iš „Górnik“ klubo. Tai buvo pirmas konkretus pasiūlymas, tuo pačiu maniau jog Lenkijos lyga yra geras žingsnis į priekį, dėl to ir priėmiau jų pasiulymą.
Kaip vertini savo buvimą Lenčnoje?
Lenčnoje buvo vėlgi nelengvas etapas, buvo sunku įsilieti į komandą, rezultatai nebuvo geri. Dėl to po pusės metų palikau komandą. Bet visą tai vertinu kaip tam tikra patirti.
Ką galėtum pasakyti apie bendradarbį su treneriais Onyško ir Shatalovas? Šiek tiek žmonių kalbėjo, kad Shatalovas turi „sunkų charakterį“.
Kalbant apie Shatalovą, taip, galbūt jo charakteris ne iš lengvųjų, tačiau man asmeniškai jis suteikė šansą, bei rodė pasitikėjimą manimi. Kalbant apie Onyško tai treneris profesionalas su didele patirtimi. Buvo malonu dirbti.
Kaip pateikei į Maltą? Ta yra faina vieta gyventi?
Kadangi sezonas Lenkijoje nebuvo labai geras, vėliau susirasti stipresnę komandą buvo sunku. Turėjau pasiūlymą iš Vilniaus „Žalgirio“, tačiau tuo metu pasirinkau Maltą, kadangi norejau žaisti užsienyje. Manau gyvenimas su šeima Maltoje yra vienas geresnių pasirinkimų, ir aplamai dėkoju Dievui, jog galėjau pamatyti ir gyventi skirtinguose pasaulio vietose.
Koks yra futbolo lygis Maltoje?
Kalbant apie futbolo lygį Maltoje sakyčiau, kad labai panašus į Lietuvos, tik žaidimo stilius skirtingas, labiau techniškas. Skiriasi ir tuo, kad ten vietiniai žaidėjai yra pusiau profesionalus, ir be futbolo dar dirba skirtingus darbus.
Tavo kitas klubas buvo Vilniaus Žalgiris. Ar dabartinė komanda yra stipresnė negu tuo metu?
Laiką Vilniaus „Žalgiryje“ atsiminsiu ilgam, nors jis nebuvo labai ilgas. Turėjome gerą sezoną Europoje, ir būtent iš Vilniaus žengiau žingsneli į priekį, ir perėjau į Izraelį. Patys geriausi atsiminimai!
Kaip dabar jautiesi Izraelyje? Tai turbūt tavo „egzotiškiausia“ šalis, kita kultūra, mentalitetas.
Izraelyje aš bei mano šeima jaučiamės labai gerai, kadangi esame jau 2 metai, buvo pakankamai laiko priprasti prie jų kultūros, mentaliteto.
Kur geresni futbolo fani – Izraelyje ar Lenkijoje?
Aš manau futbolo fanai yra daugiau mažiau panasus šiuose šalyse, bet sakyčiau Lenkijoje komandos turi daugiau ultrų palaikymo.
Izraelo lygoje įmušei įvartį, ir tapai tada savo komando herojumi. Kas tas per jausmą?
Tai buvo tikrai neeilinis įvykis, kuri atsiminsiu ilgam! Labai smagus jausmas.
Planuoji užbaigti savo karjerą Lietuvoje?
Dar apie karjeros pabaigą negalvoju, bet manau skirtingi variantai gali būti, taip pat ir Lietuva viena iš jų.
Kuo tu domiesi be futbolo?
Man ir mano seimai yra labai svarbus tikėjimas, esame krikščionys gyvai tikintys. Biblijos skaitymas, pamokslu klausymas, laikas su Dievu yra didelė mūsų gyvenimo dalis. Bet tuo pačiu domiuosi skirtingais dalykais, seku pasaulio naujienas, žiūriu skirtingus filmus, taip pat kartais pagrojau su gitara.
Kur tu ir tavo Šeima jaučiasi geriausiai? Esate buvę daug skirtingose vietose pasaulyje.
Aš manau visur kur buvome turėjome labai gerą laiką, pamatėme bei susipažinome su skirtingomis kultūromis. Stengiamės visur atrasti savus pliusas, bei į viska žiūrėti pozityviai.
nuotr. Alfredas Pliadis
