25-erių lietuvis Povilas Malinauskas tapo Lenkijos III lygos „Stal Kraśnik“ klubo žaidėju. Pokalbyje su „Bałtycki futbol“ futbolininkas papasakojo apie savo pirmuosius įspūdžius iš Lenkijos, mes taip pat pakalbėjome ir apie Lietuvos futbolą! Po žaidimo Lietuvoje, atėjo laikas naujam skyriui Povilo karjeroje!
Rafał Kobza (Bałtycki futbol): Vilnius, Kaunas, Telšiai, ir dabar Krasnikas – miestai tavo futbolo žemėlapyje. Norėjai keitimo savo karjerą?
Povilas Malinauskas (Krasniko „Stal“): Galiu pasakyti, kad norėjau kažko naujo, pakeisti aplinką. Plius Lenkija futbolo šalis, kurioje visapusiškai didesnis dėmėsys ir suteikiamos palankesnės salygos parodyti save.
Apskritai kaip tu patekai į Lenkiją?
Per futbolo agentą Arturą Zubelą ir “scoutą’’ Miroslawą Furmaneką. Bendravome ilgą laiką, dar kai turėjau kontraktą. Jam pasibaigus nutarėme, kad kita stotelė turėtu būti būtent Lenkijoje.
Prieš atvažiavimą į naują vietą bandei kažko sužinoti apie klubą, miestą? Man atrodo, kad net daug lenkų nežinotų kur yra Krasnikas.
Apie klubą ir salygas jame papasakojo Miroslawas, paržvelgiau stadiono nuotraukas ir taip pat prieš atvykdamas telefonu bendravau su komandos treneriu Bohdanu Blavackiu. Kas liečia miestą, tai iškart supratau, kad jis bus nedidelis, nes didesnius Lenkijos miestus puikiai žinojau. Žinoma žiūrėjau žemelapyje, supratau, kad kažkokios miesto grožio ar architekturos ar pramogu nebus. Bet iš kitos pusės man to ir nereikia. Visa koncentracija į treniruotes ir varžybas.
Nežinau tiksliai kiek laiko tu ten esi, bet kaip tau patinka komanda, klubas? Ar tu turi jau savo butą? Kaip jauties?
Komandoje priėmė gerai, mikroklimatas rūbinėje tikrai geras. Kad ir lenkiškai nekalbu, bet vis geriau suprantu, kadangi turiu lenkiško kraujo iš senelio pusės. Taip pat moku rusiškai, tai yra šioks toks panašumas tam tikrose žodžiuose. Komanda žaidžia greitą atakuojantį futbolą, stengiamės ir daug dirbame per treniruotes, aš prie to pripratęs ir man taip patinka. Bute gyvename tryse, turime atskirus kambarius ir viską ko reikia poilsiui. Jaučiuosi su kiekviena diena vis geriau, manau po truputį pavyksta adaptuotis.
Ką tu jau sugebi pasakyt lenkų kalbą?
Pasisveikinti, atsisveikinti. Frazės reikalingas futbolo aikštelėje ir tam tikrus žodžių junginius, bet nuolat klausau, tai laiko klausimas ir išmoksiu daugiau.
Ką pasakytum apie save, kaip apie futbolininką? Kur aikštelėje jauties geriausiai? Koks tavo žaidimo stilius?
Didžiąją karjeros dalį žaidžiau atakuojančio žaidėjo pozicijose. Mėgstu kurti progas komandos draugams ar pelnyti įvarčius. Turiu greitį, fiziškai gerai jaučiuosi, tai tokį stilių ir propoguoti. Teko žaisti ir krašto gyneju, puolėju. Pats geriausiai jaučiuosi krašto saugo pozicijoje.
Turi savo futbolo pavyzdį?
Kaip pradėjau lankyti futbolo treniruotes man pavyzdys buvo Brazilas Rivaldo. Šiuo metu labiau stebiu varžybas ir stebiu kaip mano pozijos žaidėjai rungtyniauja poziciškai, kokius veiksmus atlieka aikštelėje. Gerų futbolininkų tikrai daug, ir yra iš ko pasimokyti.
Kalbant su lietuvių futbolininkais aš visada klausiu, kaip prasidėjo jų avantiūras su futbolu krepšinio šalyje. Kaip tad atrodė tavo pradžias?
Kaip ir daugelio tikriausiai, kieme pradėjau spardyti kamuolį, žaisdavome prieš kito kiemo vaikinus, kol 2 klasėje į pamoką atėjo treneris ir pakvietė norinčius lankyti treniruotes. Pasakiau tėvams, kad norėčiau pabandyti, ir tą pačią savaitę tėtis nuvedė į pirmaja treniruotę.
Esi gimęs Vilniuj?
Taip.
Numanau, kad tavo lenkiškas senelis taip pat?
Taip. Senelio netekau būdamas gana mažas, tiesiog žinau, kad po kurio laiko pavardė buvo sulietuvinta. Tėtis lenkiškai dar gana gerai prisimena kaip kalbėti, o kiti šeimos nariai ne.
Tu sakai, kad Krasnike pramogos tavęs nelaukia, bet turėsi laisvalaikį. Ką tu mėgsti tada daryt? Ar turi kokį hobį?
Laisvu metu laiką skiriu poilsiui. Norint tinkamai pasiruošti varžyboms ir treniruotėms, reikia rupintis savo kūnu, tam yra treniruoklių salė, baseinas, turiu susidaręs individualią programą. Taip pat mėgstu įsijungti filmą, stebėti futbolo varžybas. Na, ir žinoma bendrauti su šeima ir draugais Lietuvoje.
Kaip tavo šeima reagavo, kai jie sužinojo apie tavo perėjimą į Lenkiją?
Reagavo gerai, visada pailaiko mane ir mano sprendimus, daug bendraujame ir jiem svarbiausia, kad jausčiausi laimingas dėl to, ką darau.
Sakoma, kad džentelmenai apie pinigus nebendrauja, bet – galėtum pasakyti kur galima geresnę algą gauti? Žaidžiant Lenkijos III lygoje, ar Lietuvos I lygoje, iš kurios tu perėjai į „Stal“?
Kas liečia atlyginimą, jis geresnis Lenkijos III lygoje.
O futbolo lygis? Žinau kad varžybos dar neprasidėjo, bet kaip tau atrodo?
Manau Lenkijoje, daugelis I lygos komandų negali pasigirti dideliais biudžetais. Galbūt stipriausios I lygos Lietuvos komandos panašaus pajėgumo, bet bendras vaizdas, kad Lenkijoje lygis geresnis.
Koks per klubą šis FK Vilnius? Valdžios diskutavo apie A Lygą, bet dabar FK… dingo. Paliko tik BFA, klubo direktorius Statys Petrauskas pasitraukęs…
FK Vilnius ir BFA turėjo bendrą projektą. Sukurti stipria lietuvių komanda, be legionierių, ir buvo svarstyta po sėkmingesnio sezono patekti į A lygą. Visa pagrindini finansavima skirdavo FK Vilnius prezidentas Petras Narbutas. Taigi po šio sezono jis nusprendė savo asmeninės lėšas skirti ugdant jaunuosius FK Vilniaus vaikus, nei vyrų futbolui. Taip bendro projekto nebeliko, o BFA atsiskyrusi rungtyniaus šalies 1-oje lygoje.
Kas tavo nuomone yra didžiausioji problema Lietuvos futbole?
Problemų yra ne viena, jos susideda. Tai prasta infrastruktūra, finansavimas, seniau padarytos klaidos federacijoje, ir vaikų ugdyme.
Atlantas Klaipėda (vienas iš seniausių dabartinių lietuvių klubų), FK Palanga, FC Kupiškis – situacija neatrodo gerai. Taip pat faktas, kad I Lygos klubai turi ieškoti ir taupyti pinigus kaip tai yra tik galima. Daug klubų neturi 300 tūkstančių eurų idant žaisti A Lygoj…
Taip, 300 tūkstančių didelė suma. Norint žaisti A lygoje reikia turėti ir salygas atitinkantį stadioną, ir vaikų futbolo mokyklą ir dublerinę komandą. Reikalinga visa piramidė. Taip pat klubai turi turėti viziją 3-5 metams į priekį. Jei patenki į A lyga, sužaidi sezona, o kitais metais neišgali surinkti reikiamos pinigų sumos, ir klubas priverstas žengti žingsnį atgal, arba visai bankrutuoja. Dėl to ko gero ir lygoje tiek nedaug komandu…
O nacionalinė komanda? Manau, kad čia taip pat nėra gerai.
Rezultatai nedžiugina niekieno. Tačiau, reikia pripažinti mūsų žaidėjų lygis nusileidžia daugeliui rinktinių, su kuriomis žaidžiama atrankos cikle. Nėra futbolininkų iš Top čempionatų, todėl yra sunku varžytis.
Sunku sudominti žmones futbolu, ar ne?
Sunku, ir tokia tendencija, kad žmonės renkasi į stadionus, tik tada kai atvyksta geresnės rinktinės, pavyzdžiui pasižiūrėti Portugalijos. Na ir Europos taurių kvalifikacijoje, kai žaidžia Sūduva, Žalgiris, Riteriai. Klubinis futbolas nėra toks įdomus.
Esi Lenkijoj žaidžiantis lietuvis, ar tu matai jokias skirtybes tarp treniruočių Lenkijoj ir Lietuvoj?
Treniruotės panašios. Daug kas priklauso manau ir nuo trenerio metodikos ar pratimu. Jos intensyvios, ypač kaip yra tarpsezonis, krūvis didelis. Lenkijoje didelis tempas, nemažai tenka bėgioti, Lietuvoje daugiau akcentuojama kamuolio kontrolė. Aišku tai tik pirmas vaizdas, gal kas pasikeis labiau.
Na ir pabaigoje: ar esi nustebintas, kad Lenkijoje yra Lietuvos futbolą stebinčių žmonių grupė?
Maloniai nustebintas. Smagu pabendrauti šią temą!
Asmeninio archyvo nuotr.
